1Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam A. R., nukentėjusiajai D. K., jos atstovui advokatui M. Š., civilinių atsakovų atstovams Ž. K., J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
2A. R., a.k. ( - ) gim. ( - ) LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „( - )“, vairuotoju, gyv. ( - ), neteistas,
3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,
Nustatė
4Kaltinamasis A. R. 2013-05-28 apie 13 val. 40 min., Kaune, ( - ), vairuodamas UAB „( - )“ priklausantį automobilį „ScaniaT 112HL“, valst. Nr. (( - ) ir važiuodamas nuo ( - ) link ( - ) gatvės, ties namu Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 133 punkto reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „VW Golf“ v/n ( - ) vairuojamu D. K., ko pasekoje automobilio „VW Golf“ vairuotojai padarė sužalojimus, sukėlusius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
5Tuo jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
6Kaltinamasis kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013-05-28, apie 13 val. 30 min., važiavo ( - ) gatve, krovininiu automobiliu „Scania T112 HL“ v/n ( - ), priklausančiu UAB „( - )“. Važiavo antra eismo juosta, apie 50 km/h greičiu. Eismas buvo intensyvus. Prieš jo vairuojamą automobilį, priekyje važiavęs lengvasis automobilis, kurio jis neįsidėmėjo, rodydamas kairį posūkio signalą sustojo ties namu Nr. 17. Tada jis staiga stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, tačiau stabdžių veikimas buvo netolygus, stabdant pajautė, jog stabdo tik kairys priekinis ratas. Dėl to jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti į kairę ir išvažiavęs, išslydęs į priešingą eismo juostą, į kairę pusę pagal jo važiavimo kryptį, susidūrė su priešinga kryptimi, nuo T. Masiulio gatvės link Baršausko gatvės važiavusiu lengvuoju automobiliu „VW Golf“. Minėtas automobilis važiavo savo važiavimo krypties antra eismo juosta. Viskas įvyko staiga, išvengti eismo įvykio jis neturėjo galimybės. Dėl to, kad įvyko eismo įvykis jis nuoširdžiai gailisi, tai įvyko staiga, netikėtai, jam to nenorint ir neturint galimybės eismo įvykio išvengti.
7Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
8Iš nukentėjusiosios D. K. parodymų matyti, kad 2013-05-28, apie 13 val. 40 min., ji važiavo lengvuoju automobiliu „VW Golf“, v/n ( - ), prisisegusi saugos diržu, įjungtomis artimųjų žibintų šviesomis T. Masiulio gatve nuo ( - ) gatvės link ( - ) gatvės, antra eismo juosta. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Buvo šviesus paros metas, giedra, kelio danga asfaltas buvo sausa, matomumas buvo geras. Eismas nebuvo labai intensyvus, važiavo ramiai, tiesiai, visą dėmesį sutelkusi į priekį. Ties autoservisu staiga pajuto smūgį į savo vairuojamo automobilio kairės pusės šoną ir daugiau nieko nepamena. Ji nematė koks automobilis atsitrenkė į jos automobilį. Buvo praradusi sąmonę, o kai ją atgavo, tai buvo savo automobilyje, su prispausta kaire koja. Buvo išdaužtas priekinis automobilio stiklas, šalia buvo ugniagesiai gelbėtojai. Jos automobilis buvo ant šaligatvio, priekiu atsisukęs į priešingą pusę negu ji važiavo. Taip pat matė šalia sustojusį didelių gabaritų krovininį automobilį, kuris buvo sustojęs skersai jos važiavimo krypties eismo juostų. Jos vairuojamas automobilis buvo nepataisomai sugadintas, sukarpytas dalimis, kad ją ištraukti iš jo. Ji nukentėjo fiziškai ir morališkai. Reiškia civilinį ieškinį byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos (b.l. 71-72).
9Kelių eismo įvykio vietos apžiūros schemoje, fotolentelėje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-05-28 apie 13. 40 val. Kaune, ( - ) gatvėje, ties namu Nr. ( - ) (b.l. 8-10, 26-31).
10Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, fotonuotraukose užfiksuota automobilio „VW Golf“, v/n ( - ) techninė būklė (b.l. 11-12, 26-31).
11Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, fotonuotraukose užfiksuota automobilio „Scania T112 HL“ v/n ( - ) techninė būklė (b.l. 20-21, 26-31).
12Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5294/13(01) nurodoma, kad A. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 36).
13Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5304/13(01) nurodoma, kad D. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 39).
14Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-1888/13 (02) konstatuota, kad D. K. konstatuota krūtinės dešinės pusės sumušimas, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas (b.l. 57-58).
15Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG-3130/13 (02) teismo medicinos ekspertė S. B. remdamasis papildomai pateikta medicinos dokumentacija, VTMT rentgenologo konsultacija teigia, kad D. K. konstatuota poodinės kraujosruvos rankose, kojose, VI-o šonkaulio dešinėje lūžis, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimus lydėjo nežymi kairio kelio kontraktūra. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas.
16D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 74-78).
17Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t.y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 str. kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Pats kaltinamasis neginčija, kad sužalojo nukentėjusiąją. Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi avariją ir nukentėjusiojo asmens sveikatos sutrikdymus buvo kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių 132,133 punktų pažeidimas. Šių Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų kaltinamasis nesilaikė.
18Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. R. pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo veikoje yra visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.
19Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.
20Atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.
21Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, todėl jam skirtina švelniausia bausmės rūšis, numatyta LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje – bauda. Kaltinamasis pažeidė eismo taisykles, būdamas blaivus, todėl jam netaikytinas specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas.
22Įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą teisme, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
23Nukentėjusioji (civilinė ieškovė) D. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t-1, b.l. 74-76).
24Civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovas su ieškiniu nesutinka.
25Draudimo bendrovės „( - )“ Se atstovas su ieškiniu nesutinka.
26UAB DK „( - )“ su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį jų atžvilgiu atmesti (t-2, b.l. 2-7).
27Teismas daro išvadą, kad D. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.
28LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu sužalota nukentėjusioji D. K. patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t.y. jai padaryta neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.
29Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. R., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji autoįvykio metu patyrė VI-o šonkaulio dešinėje lūžį, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžį, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko kentė fizinį skausmą, turėjo iškęsti ilgą gydymo kursą. Traumos pasekmės iki šiol nėra visiškai pašalintos, kadangi ieškovei toliau skauda galvą, trinka atmintis. Ieškovė labai išgyvena, kad patirtos traumos išgydimo galimybės yra itin miglotos ir baiminasi, jog niekada nebegalės gyventi ankstesnio visaverčio gyvenimo. Dėl to, kad yra sutrikusi atmintis, bei dėl itin neaiškių pasveikimo perspektyvų, ieškovė ne tik patiria fizinių nepatogumų, bet taip pat nuolat psichologiškai išgyvena dėl ženkliai pablogėjusios būties kokybės, prarasto oraus visaverčio gyvenimo, todėl patiria depresiją ir dvasines kančias.
30Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Nors D. K. patirti sužalojimai, remiantis eksperto išvada, vertinami tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė rimtus sužalojimus. Po eismo įvykio patirtų sužalojimų žymiai sumažėjo jos darbingumas. Įvertinus šias aplinkybes teismas mano, kad ir ateityje nukentėjusioji jaus šio įvykio pasekmes sveikatos atžvilgiu, kurios gali trukdyti jai gyventi visavertį gyvenimą. Teismas taip pat pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste.
31Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
32Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, apžvelgęs Lietuvos teismų praktiką, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintinas dalinai, priteisiant nukentėjusiosios naudai 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
33Kadangi civilinio atsakovo UAB „( - )“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje „( - ), nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
34Civilinis atsakovas „( - )“ nukentėjusiajai išmokėjo 8632 Lt (kas atitinka 2500 Eur) neturtinės žalos draudimo išmoką (t-1, b.l. 138-140). Kadangi, teismo nuomone, nukentėjusiosios D. K. patirtos neturtinės žalos dydis yra 3500 Eur, tai iš šios sumos atimtina „( - )“ nukentėjusiajai pripažinta ir išmokėta suma 8632 Lt (2500 Eur) ir šis skirtumas 1000 Eur priteistinas iš civilinio atsakovo „( - )“ nukentėjusiosios D. K. naudai.
35Teismas daro išvadą, kad UAB DK „( - )“ yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi minėtas autoįvykis nenumatytas draudėjo UAB DK „( - )“ ir draudiko UAB „( - )“ sudarytoje bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje.
36Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusiosios reikalavimus priteisti iš kaltinamojo turėtas jos proceso išlaidas, kurias ji pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamą prie bylos kvitą – 1000 Lt (t.1, b.l. 155) .
37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
Nutarė
38A. R., a.k. ( - ) pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti jį 12 MGL, t.y. 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno Euro 92 ct) dydžio bauda.
39Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64‘ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad paskirta bausmė yra 8 MGL, t.y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno Euro 28 ct) bauda.
40Įpareigoti nuteistąjį baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (sąskaitos Nr. LT907300010002231764, AB Swedbankas, įmokos kodas 6801).
41Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
42Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjęs baudą, banko kvitą jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (kabinetas Nr.120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
43Nukentėjusiosios D. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti D. K. iš draudimo bendrovės „( - )“ SE 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
44Priteisti nukentėjusiajai D. K. iš kaltinamojo A. R. 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) advokato paslaugoms apmokėti (LR BK 106 str. 2 d.).
45Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
46Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.